Apie gėjų teises
Iš Sekmingatauta.lt.
Gėjai vis nepailstamai kyla ginti savo teisių. Pagirtina, kad jie pilietiškai aktyvūs. Būtų šaunu, jei "normalūs" imtų iš jų pavyzdį. Gėjai prikiša oponentams provincialumą, atlikimą, viduramžišką požiūrį į asmens laisves. Daugeliu atveju, reikia pripažinti, jei visiškai teisūs. Gėjams dažniausiai oponuoja rėksniai ar šiaip išsilavinimo nepraktikuojantys žmonės.
Tačiau demokratinė tvarka leidžia pakritikuoti ir gėjus, o jie, jei patys nenori pasirodyti provincialūs ir siauraprotiški, turėtų blaiviai reaguoti į intelektualius argumentus. Nesu homofobas, tačiau jaučiu pareigą išsakyti savo rūpestį dėl gėjų pozicijos.
Gėjai paprastai priekaištauja plačiajai visuomenės daliai dėl to, kad šie jų nelaiko normaliais. Gėjai teigia, kad jie tokie pat žmonės, kaip ir kiti, tik turintys vieną specifinį poreikį. Tolerantiškoje visuomenėje nėra vietos tokiems, kurie netoleruoja nepanašių į save. Gėjai taip pat nori mylėti, džiaugtis gyvenimu, jaustis saugūs, realizuoti save kaip asmenybes. Kodėl turėtų būti ribojama jų saviraiška? Kodėl jei negali gyventi kaip visi normalūs žmonės? Juk vakarai jau seniai pripažino jų teisę į normalumą.
Pažvelkime į šį klausimą per dvi plotmes: fizinę ir dvasinę (kad tinkamai suprastumėte kas yra dvasinė plotmė, jums vertėjų paskaityti Sėkmingos tautos idėjos skyrių Dvasinio kūno atradimas). Žvelgiant į tai fiziniu lygmeniu, gėjai visiškai teisūs. Kiti draugauja su kuo nori, kodėl jiems negalima? Vieni nori mylėtis su moterimis, kodėl jie turi rūpintis, kad kas nors nori mylėtis su kuo kitu? Taip pat jie teisūs dėl to, kad negalima žmogaus varyti iš darbo, gadinti jo namų durų įžeidžiamais užrašais, mušti dėl to, kad jis toks gimė. Aš manau, kad žiūrint šiuo požiūriu, jie visiškai teisūs.
Tačiau egzistuoja ir dvasinė dilema. Visų pirmiausia, ar niekuomet nepagalvojote, iš kur tas agresyvumas, ta energija ginti savo „teises“? Jei jie nori tik to, kad visuomenė leistų jiems normaliai gyventi, kam rengti paradus? Kodėl reikia visuotinai vaikų darželiuose pasakoti, jog tie žmonės tokie pat normalūs kaip ir visi kiti? Kam kelti klausimą apie įsivaikinimą? Nejaugi jiems ir taip neaišku, kad visai nenormalu vaikui augti su dviem tėčiais ar dviem mamoms? Kodėl negalima pasitenkinti civiline bendro gyvenimo sutartimi, kodėl būtinai reikia akį rėžiančių vedybų?
Na, atsakysite jūs, tai juk irgi normalumas. Kiti nori šeimos ir vaikų, jie taip pat nori. Kas čia nenormalaus? O kai kas labai nenormalaus iš tiesų yra. Tas nenormalumas jums pateikiamas kaip normalumas, ir esate prievartaujami patikėti, kad tai, kas nenormalu, yra normalu. Mano įsitikinimu, esmė yra už tai, kad tuo patikėtumėte.
Įsivaizduokite, jog visi jūsų miesto onanistai susirinko į miesto aikštę ir pradėjo kovą už tai, kad visuomenė jiems „leistų būti savimi“. Stovi štai vyrai ir moterys, kurie lytiškai patenkina save, su plakatais, ir šūkauja: laisvės, laisvės, šalin seną požiūrį! Na, būtų juk kiek keistoka, ar ne taip? Argi jums nekiltų natūralus klausimas: jei taip nori tuo užsiiminėti, kodėl neužsiiminėji tyliai? Užsidarei, pasitenkinai, ir išlįsk sau lauk patenkintas! Kam dėl to rėkti ant viso miesto?
Gėjai su savo paradais nori eiti į pagrindinę miesto aikštę, elgtis taip, kaip viešai kiti nesielgia, ir tuo įrodinėti savo teises. Na, jei jums labai reikėtų kokių nors teisų, ar taip elgtumėtės? Kažin. Jei gėjai rimtai nori įrodyti, kad jie tokie pat normalūs, kaip ir visi, jei jiems tikrai skauda dėl skriaudų ar neteisybės, tuomet kur kas protingiau viešai elgtis neprovokuojamai. Na, ar čia yra ką svarstyti? Elkis „normaliai“, tuomet visi ir pripažins. Tereikia nedaryti išsišokimų, ir galima lengvai savo pasiekti.
Tačiau pažvelgus iš dvasinės pusės, pamatome, kad tai kova visai ne už teises, o kova už tai, kad sujauktų mums protą. Šeima, poros santykiai yra gyvenimą palaikantis darinys. Seksas, šeima čia yra yra gyvybės nešėjai. Jei vyras veda moterį, jie kuria naują gyvenimą, jie stengiasi už santykius, kurie gimdo ateitį. Tai pro-life.
Gėjai, kad ir kaip jie besistengtų, kuria nevaisingą santykį. Tai santykis be ateities gyvybės. Visa, kas dabar yra, pasens, numirs ir išnyks. Dvasine prasme, tai santykiai maloniam, tačiau bevaisiam gyvenimui.
Tad vyksta žūtbūtinė kova už Jūsų požiūrį į santykius. Galingos jėgos nenuilstamai jus įtikinėja, kad nevaisingas ryšys yra toks pat normalus, toks pat gerbtinas kaip ir vaisingas. Šios jėgos daug neprašo: patikėkite, kad abu šie santykiai yra lygiai vertingi, ir jos žada palikti jus ramybėje.
Na, tuo viskas nesibaigs. Kai tik įtikėsime, kad vaisingi ir nevaisingi santykiai yra vienodai vertingi, tuomet mūsų laukia dilema: kokius santykius rinktis? Bet kad santykiai su ateities gyvybe gi sunkūs! Pasirinksite bevaisius santykius - bus lengva. Nėra rėkiančių vaikų, malonūs ir gaivūs vakarai su savo širdies drauge, daugiau prabangos ir pramogų. Už tai atsisakai vaisingumo.
Tol, kol matote skirtumą, veikiausiai pasirinksite gyvybę. Tačiau vos tik patikėsite, kad abu – tiek vaisingi, tiek nevaisingi – santykiai vienodai vertingi ir teisingi, jūsų laukia paprasta dilema: sunkumai ar malonumai. Išimkime iš konteksto gyvybę, ir pasirinkti tampa išties paprasta.
Dabar vyksta esminė kova už tai, kad nevaisingus santykius jūs laikytumėte vienodai normaliais, priimtinais ir vertingais. Kai tik jūs pasiduosite, pradėsite malonią kelionę nuokalne į mirtį. Bus lengva pasirinkti, ar seksas jums yra priemonė malonumams, ar gyvybei nešti. Kam vaikai, jei ir be vaikų puikiai atrodysiu prieš save ir kitus? Kam reikalingi vargai, jei be jų lengviau?
Biblija aiškiai sako: tu negali turėti santykių su kitu vyru. Tai Dievo valios pažeidimas. Aš asmeniškai gėjams jokio priešiškumo nejaučiu, nemanau, kad jie supranta, kur veda jų kova už savo teises. Visuomenė tikrai turėtų leisti jiems gyventi kaip jie nori, neįžeidinėti, neužsipuldinėti. Būti gėjumi nėra didesnis „nusikaltimas“ nei būti onanistu, mylėtis su moterimi tik maloniam prasiblaškymui. Jei kas nors nori leistis į nevaisingus santykius, tai jų reikalas. Tik dėl vieno privalome būti griežti ir budrūs: vaisingi santykiai ir bevaisiai santykiai – tai ne viena ir tas pat. Tai skirtumas tarp gyvenimo ir mirties.
