Aptarimas:Apie atsakomybę šeimai
Iš Sekmingatauta.lt.
Iš tikrųjų, šiuo laikotarpiu yra sunku moterims, jaučiančioms pašaukimą būti moterimis, motinomis, namų šeimininkėmis. Sunku moterims, kurios nenori karjeros ir jaučia pareigą būti geros savo vyrų žmonos, o ne karjeristės. Šiuo metu, feminizacijos ir žmogaus teisių, o ne pareigų, klestėjimo periodu, kai gyvenimo malonumas suvokiamas kaip savo juslių tenkinimas ir baimė įsipareigoti, žlugdome savo ateitį. Sovietmečiu, girdėjau, būdavo atskiras mokestis, kurį mokėdavo nevedę ir netekėjusios nuo tam tikro amžiaus. Kodėl? Todėl, kad pensijas jiems uždirbs ir sumokės vaikai tų, kurie nepabijojo prisiimti atsakomybės ir užauginti vaikus, kurie dorai stengtųsi dėl Tėvynės. Sovietmetis nėra mano idealas, tačiau savų privalumų jis turėjo. Antra. Įsivaizduokite: moteris nusprendžia, jog nori vaiko, kad senatvėje nebūtų liūdna. Vietoje to, kad tekėtų, ji geriau apsivaisina iš mėgintuvėlio. Tada ji save laiko vieniša motina, save+vaikutį ji laiko šeima ir reikalauja iš valstybės pašalpų. Kas apgautas, ji ar valstybė? Tokiu būdu ją dalinai mokesčių pinigais išlaiko tie, kurie namuose išlaiko savo šeimas ir augina savo vaikus. Be to, vaikas auga be tėvo, nemato pilnos šeimos modelio. Be to, retai mato ir motiną, auga su jos draugėm ir tetom, nes mamai reikia dirbti, ji gi karjeristė. Man tai atrodo mažų masžiausiai neteisinga.
Dainius



