Ar egzistuoja tarptautinis bankininkų sąmokslas?
Iš Sekmingatauta.lt.
Protarpiais vis gaunu prašymų pakomentuoti įvairias egzotines teorijas apie tarptautinį bankininkų sąmokslą, apie slaptą žydų valdymą, o pastaruoju metu – ir FSB, Rusijos generolų lekcijas apie slaptą pasaulio tvarką. Populiariausias sąmokslo teorijos šaltinis - „Zeitgeist“ [1] ir jo tęsinys „Zeitgeist Adendum“ [2]. Savo turiniu stebėtinai panašūs generolo Petrovo pasisakymai paskaitoje „Kas valdo pasaulį“ [3] ar FSB kadrinio dėstytojo V.Erfimovo paskaita [4] . Visus šiuos šaltinius ir autorius sieja tos pačios prielaidos: stambiausi bankininkai susivienijo prieš liaudį, jie spausdina niekuo nepadengtus pinigus, skolina už procentus, kurie iššaukia naujų pinigų poreikį ir bankrotus. Taip bankininkai neva sugebėjo užvaldyti visus ir visur.
Lietuviai turėtų tvirtai įsikalti į galvą vieną taisyklę: jei kalba Rusijos spec. tarnybos, turime tuoj pat savęs klausti, kodėl jie tai daro ir kas būtų, jei priimtume jų požiūrį. Šie valstybinių struktūrų remiami autoriai akivaizdžiai mėgina pasėti nepasitikėjimą vakarais, o jei žvelgtume iš mūsų atskaitos taško – mūsų santvarka. Visi aukščiau išvardinti šaltiniai mėgina mums įteigti, jog kapitalistai, ypač bankininkai, yra vakarų pasaulio parazitai, atsakingi už liaudies vargus. Bankininkų paskolos – tai vergovės instrumentas, gudrus būdas visam gyvenimui priversti liaudį tarnauti turtingiesiems.
Pamėginkime blaiviai įvertinti tokius teiginius. Dauguma mūsų dar prisimename gyvenimą sovietiniame „lageryje“. Tuomet nebuvo piktų bankininkų, o tik begaliniai gera komunistų partija, kuri suvarė tą pačią liaudį į chruščiovkes, mokėjo po 100 rublių, už kuriuos galėjai tik praegzistuoti. Štai tada liaudis iš tiesų buvo beviltiški vergai! Dabar šios tradicijos pasekėjai, kai jau truputėlį prakutime, pradeda mums suokti, kad kapitalistinė sistema be galo išnaudoja vargšą žmogų. Jie „pamiršta“ paminėti, kiek prakuto ta „prispausta“ liaudis, atsikračiusi tokių, kaip jie, valdžios. Generolai kagėbistai, pasakodami apie įverginimą per paskolas, nepasivargina papasakoti, jog jums pakaktų atsisakyti „savo“ būsto, ir ta tariama vergystė kapitalistui kaipmat baigtųsi. Nejaugi iš tiesų tikite, kad su 100 proc. paskola „įsigytas“ būstas yra jūsų nuosavybė? Jis tik ant popieriaus jūsų, o iš tiesų priklauso bankui. Bankui tai labai patogu. Jis turi patikimą ilgalaikį išperkantį nuomininką, kuris rūpinasi būsto priežiūra, o bankui telieka tik susirinkti mokestį už nuomą.
Sunkumų prispaustas žmogus, žinoma, norėtų, jog bankininkas prisiimtų dalį jo problemų. Žmogus trokšta vartoti gerokai daugiau, nei geba sukurti. Bankininko paskola šį rinkos poreikį patenkina. Tačiau visų pirma pats vartotojas yra atsakingas už tokį savo pasirinkimą. Vietoj to, kad pilietis labiau pagalvotų, kaip jam tapti produktyvesniam, kaip sukurti gerokai daugiau vertės kitiems, jis gauna savo lengvesniu būdu. Lengvesnis – ne visada geresnis.
Panašiai ir su visais likusiais generolų propagandistų teiginiais. Pavyzdžiui, partinės mokyklos dėstytojas Erfimovas teigia, kad doleriai – tai beverčiai popieriukai, kuriais JAV kapitalistai užvertė vargšę Rusiją. Dėl to ši eksportuoja naftą, anglį ir t.t., o gauna tik beverčius popieriukus. Emociškai jaudinantis teiginys, tačiau iš tiesų jis kvailina klausytojus. Erfimovas netiesiogiai tvirtina, jog rusai nesugeba atsirinkti, kuri valiuta jiems vertingesnė – rublis ar doleris. Tačiau didžiulė grynųjų dolerių masė Rusijoje – tai gyventojų nuomonės apie savo šalį ir valstybę atspindys. Štai ir mes Lietuvoje, susvyravus pasitikėjimui litu, puolame pirkti eurus. Ar tai darome dėl piktų ir gobšių Europos bankininkų konspiracijų? Nereikia būti dideliu ekonomistu, jog suprastume, kad Lietuva gana patogiai gyveno skolon tuo metu, kai turėjome visas galimybes susikurti pažangią ekonomiką. Kas mums trukdė ją sukurti? Nejaugi vakarų bankininkai?
Visa ta propagandinė medžiaga tarnauja tam, kad būtų pakirstas mūsų pasitikėjimas savo santvarka, kuri jau praktiškai įrodė savo pranašumą. O tai, kad mūsų dvasinė būsena, išspusimo lygis neleidžia iki galo pasinaudoti šios santvarkos privalumais - tai jau kitas klausimas. Kai girdime apie tai, kad bankininkai mus „įvergina“, turėtume verčiau pasistengti iš jų pasimokyti. Kodėl kaltiname bankininką, o ne mokomės iš jo? Gal tikite, jog jis slepia savo žinias? Kategoriškai tvirtinu: bankininkų sėkmės paslaptys nesunkiai prieinamos. Pamėginkite. Jei nepavyks, būtinai man praneškite. Kaipmat pakeisiu savo eretišką įsitikinimą apie tai, kiekvieno nelaimių apimtis – tai jo neišprusimo ir valios stokos atspindys.
Tas pat ir su taip vadinamu žydišku sąmokslu. Žydų išmintis nėra slapta. Nesutikau jokių mėginimų mane atriboti nuo bet kokios žydiškos informacijos. Galiu kiek tik noriu gilintis į tai, kaip jie verslauja, kaip tvarkosi šeimose ir t.t. Priešingai – net ir kiečiausi ortodoksai žydai padeda man susigaudyti, kaip veikia jų civilizacija, ką reiškia gyventi kaip žydui. Visur ir visada požiūris kuo palankiausias. Mane vadina šviesuoliu, su palengvėjimu sako, jog labai norėtų, kad tokių kaip aš būtų kuo daugiau. Taip pat niekur neradau ir mokymų, kad reikia kitus engti, kad žydai turi gyventi kitų sąskaita ir pan. Priešingai - Dievo įsakymas "negeisk svetimo turto" ateina iš jų tradicijos, ir ten jis įgyvendinamas kur kas nuosekliau nei pas mus.
Rusijos generolai ir efesbistai mėgina mums (na, pirmiausia savo liaudžiai) primesti viktimizmą, aukos sindromą. Jausmas, kad esi auka, paralyžiuoja ir griauna žmogų iš vidaus. Pasijutęs auka žmogus nustoja kritiškai mąstyti, juo tampa lengva manipuliuoti. Štai savu laiku mumis manipuliavo piršdami komunistinius lozungus, dabar – antiglobalistinius. Patikėsite – tie šaukliai įgis jums įtaką, gyvensite svetimą gyvenimą (šiuo atveju taptumėte nemokamas įrankis Rusijos tarnyboms griauti mūsų visuomenę iš vidaus). Žmogui reikia kurti savo gyvenimą, stengtis, kad šis kūrinys būtų kuo didingesnis ir kokybiškesnis. Tai sunkesnis kelias, bet jau už pirmo posūkio tampa vis lengvesnis.
Aurimas Guoga, 2009 06 29
