Dvasinė valdžia
Iš Sekmingatauta.lt.
Tikriausiai prisimenate, kaip gruodžio pradžioje atsiunčiau naujienlaiškį (aguoga.lt 2008 12 01) Ką daryti naujajai vyriausybei, kuriame primygtinai siūliau krizės bėdų nespręsti kūrybingų ir našių piliečių sąskaita. Vietoj to - visų pirmiausia sumažinti biurokratijos galią ir įtaką. Paskelbiau šią žinutę, išvykau į užsienį ir ... grįžęs sužinojau apie didįjį mokesčių padidinimą. Mūsų vyriausybė džiūgavo, kad biudžetą gruodį jai pavyko subalansuoti, netgi perviršį gavo.
Dabar, praėjus pusei metų, valdžia nebežino, kaip sulopyti biudžeto skyles. Sodros deficitas pasiekė 500 mln. litų, valstybės deficitas siekia, jei neklystu, 7 proc. BVP. Žodžiu, valdžia greitai bus priversta imtis priemonių. Štai SA ministras R. Dagys jau siūlo dar padidinti Sodros mokesčius. Taip mažiausiai našių žmonių problemos ir vėl būtų sprendžiamos kūrybingųjų sąskaita.
Visai tai prisimenu ne tam, kad įgelčiau valdžiai. Nors jiems priminti šią rekomendaciją tikrai verta. Mes prisiminsime šį atvejį tam, kad suprastume, kas tai yra dvasinė valdžia ir kaip ji dera prie politinės, ekonominės ar kitokios valdžios. Mums dažnai pamini apie dvasinį lyderį, kuris paprastai būna apsirengęs religiniais aprėdais. Sakoma, kad J.Bačkis yra dvasinis šalies vedlys. Pažvelkime, kas gi iš tiesų ta dvasinė valdžia.
Tam, kad galėtumėte tinkamai sekti argumentaciją, jums reikia perskaityti STI skyrių Dvasinio kūno atradimas. Darysiu prielaidą, kad esate skaitęs (skaičiusi) šį skyrių. Taigi iš ten žinote, kad egzistuoja fizinė, tačiau egzistuoja ir dvasinė tikrovė. Fizinė tikrovė tik iš pirmo žvilgsnio atrodo labai tvirta ir stabili, tačiau dabar jau net fizikai yra įrodė, kad taip nėra. Dvasinė tikrovė – gerokai rimtesnė, nes ji, nors ir iš pažiūros abstrakti, tačiau iš tiesų tvirta ir pastovi. Štai, pavyzdžiui, tokios kategorijos kaip išsilavinimas, kantrybė, drąsa, mąstymas – dvasinio pasaulio reiškiniai. Pamėginkite be visų šių dalykų apsieiti fizinėje tikrovėje...
Vienintelis dalykas, kuris mus verčia vadovautis fizine tikrove – tai mūsų akys. Prieš save matome stabilų pasaulį. Fizinėje tikrovėje aiškiai jaučiame priežasties ir pasekmės ryšį. Jei šoku nuo suoliuko – kaipmat atsiduriu ant žemės. Tačiau pasitelkę mąstymą mes greitai suprantame, kad akys mus apgaudinėja. Kad kaip tik dvasinė tikrovė yra pirminė, o fizinė – tik jos šešėlis.
Dvasinis pasaulis pažinus tik mąstymu. Čia priežasties ir pasekmės ryšiai nėra tokie akivaizdūs. Tarkime, žmogus pavogė, tačiau dar metus ar ilgiau gali likti nepagautas. Arba, kaip rašo Y.Bergas knygoje „Kabalos galia“, atlygį už susipykimą su dvasine tikrove kartais gauname į kitą savo gyvenimo sritį – pavyzdžiui, už vagystę niekas taip ir nenubaudžia, bet sutrinka sveikata.
Tad žmogus, kuris naudojasi mąstymu, kad pažintų dvasinę tikrovę (jei jis ją pažysta ne per mąstymą, vadinasi, jis nieko nepažysta), gali labiau orientuotis faktinėje tikrovėje. Štai mūsų šalies dvasinė tikrovė yra tokia, kad kurį laiką nesistengėme nuoširdžiai kurti gerovės, tačiau statėmės ją iš užsienio paskolų. Kūrybingumas, pasiaukojimas savo pašaukimui buvo pamiršti – ėmėme paskolas ir statėmės modernius butus ar keliavome lepintis į Maljorką.
Taip mes prasilenkėme su dvasine tikrove, kuri reikalauja, jei nori klestėti, kurti, įgyvendinti savo svajones, pasiaukoti savo pašaukimui. Vietoj to rinkomės gerai mokamą, socialinėmis garantijomis apsaugotą darbo vietą ir stengėmės kuo daugiau pastangų nukreipti savo asmeninės (regimosios) gerovės kūrimui.
Dvasinė tikrovė yra vienintelė tikrovė, o fizinė – tai iškraipytas (laike ir erdvėje) jos šešėlis. Fizinė tikrovė nuolat vėluoja. Ji nestabili, nes ji rodo tai, kas jau buvo. Panašiai, kaip koks filmas – jis rodo tai, kas nufilmuota anksčiau. Tad dvasinė valdžia yra nesulyginamai stipresnė. Politinė valdžia - jos šešėlis. Reikia įrodymų? Prašom. Visos mūsų partijos savo pavadinimuose skelbia ideloginių doktrinų pavadinimus. Vadinasi, jos vadovaujasi, ar bent jau vaizduoja kad vadovaujasi - kūrybiniu rezultatu, idėja. Na, o jei iš tiesų taip yra, kad vadovaujasi tik savo pilvo interesais - tuomet jie vadovaujasi antivertybėmis, todėl fizinėje tikovėje pamatome žmonėms nepritinkančius reiškinius.
Taigi, dvasinė valdžia yra nepalyginamai stiprenė už bet kokią kitą, nes tik ji betarpiškai turi reikalų su tikrove. Alternatyva yra chaosas, sugyvulėjimas, procesai, kurie naikins visuomenę, o galiausiai ir tuos, kurie visa tai pradėjo. Visos kitos valdžios rūšys yra veiksmingos tiek, kiek jos pasijungia dvasinės valdžios reikalavimams. Tad mūsų politinė valdžia, jei nori pasiekti to, ko siekia, turi vadovautis dvasine tikrove. Jos neišgelbės nesibaigiančios instancijos ir tarnybos, milijardinės lėšos, jėgos aparatas ar dar kas nors. Visa tai yra beverčiai dalykai prieš dvasinę tiesą. Valdžia atliko veiksmus, prieštaraujančius dvasiniams reikalavimams. Ji nenorėjo daryti tai, kas reikia, savu noru (ne tai kad nenorėjo, jie nieko nesusigaudo dvasinėje tikrovėje), tai dabar bus priversti daryti tinkamus žingsnius. Jei vėl atsisakys - pagimdys dar daugiau kančių, nevilties ir chaoso, tad spaudimas elgtis dvasiškai teisingai bus dar brutualesnis.
O dvasinė tikrovė reikalauja, kad norint gyventi kaip žmonėms, reikia pirmenybę atiduoti dvasingumui, žmogiškam gyvenimo būdui. Jei valdžia iš tiesų nori, kad biudžetas būtų pripildytas, ji turi atsigręžti veidu į kūrėją.
Žmonės, kuriantys patrauklias vizijas, yra patys vertingiausi. Jie yra naujo gyvenimo viltis ir sėkla. Jau anksčiau esu rašęs, kad dvasinė tikrovė reikalauja, kad visuomenė šiais žmonėmis kuo puikiausiai pasirūpintų. Toliau turi sekti gabūs vadovai, kurie šias vizijas paverstų planais ir pritrauktų reikiamų resursų. Va štai valdžia ir turi tarnauti šių dviejų tipų žmonėms. Tai padėjo suklestėti Azijos Ramiojo vandenyno pakrantės ekonomikoms. Kai kūrėjai įsibėgės, kiekviena didesnė vizija pavirs dešimtimis tūkstančių darbo vietų, eksporto kanalais ir t.t. pensininkų, mamų ir pan. problemos išsispręs savaime. Tada pinigų bus tiek, kad neturėsime kur jų dėti.
O kol kas kūrėjų, vizijai atsidavusių žmonių Lietuvoje trūksta. To priežastis – vadovaujamės regimąja tikrove, nededame pastangų pažinti dvasinę. Iš to seka, kad vertiname, sutinkame mokėti tik už tai, kas materialu ir rankomis apčiuopiama (teisinamės, kad už dvasinius reiškinius sumokėti nelieka pinigų). Toks apsisprendimas lemia tai, kad žmogus panyra į skolas ir kitas nesibaigiančias bėdas ir nemato kaip iš jų išsikapanoti. Tas pats nutiko ir su mūsų valdžia. Kol ji ieškojo, kaip pasirūpinti tais, kurie mažiausiai kuria, ji prarado poveikio situacijai svertus.
Kviečiu jus būti liudininkais, kaip dvasinė tikrovė paims viršų. Valdžia nesugebės išmokėti socialinių išmokų pensininkams, bedarbiams ir pan. Tada ji bus priversta atsigręžti į kūrėjus, t.y. karštligiškai ieškos kaip paskatinti verslą. Šiems po kojomis bus tiesiami kilimai, kaip kad jau buvo praėjusio dešimtmečio antroje pusėje. Ateis antrarūšiai verslai, kurie apmažins nedarbą, o visuomenei ir toliau leis kažkaip pragyventi. Visuomenė burbės, kaltins visus aplinkui, tačiau nieko nesiims. Taip grįšime ten kur buvome, o mūsų geresnio gyvenimo viltys bus palaidotos.
Šiandien dar galime išvengti šio scenarijaus. Tam mums reikia susitarti, kad tik kūrėjas ir vizijos vykdytojas gali atnešti ilgalaikį klestėjimą. Dvasinei tikrovei turime teikti nacionalinį prioritetą. Valdžia turi atsigręžti veidu į kuriantį žmogų ir jam nuoširdžiai padėti. Valdžios darbas - ugdyti kūrybingumą, bausti už mėginimus be jo apsieiti. Turime suprasti, kad kūrybingumas yra neatsiejamas nuo dvasingumo. Vienas kūrybingas žmogus gali sukurti daugiau, nei 10 000 gebančių darbuotis tik raumenimis. Šis mąstymo posūkis padėtų žmonėms tapti laimingesniais – nes žmogus ir sutvertas kurti, o ne stengtis pragyventi. Atsigautų siela, atgimtų noras gyventi, rastųsi drąsos imtis įgyvendinti savo svajones.
O jei jau visai atvirai, tai geriausia visuomenei būtų iš peties imtis Šiaurės Atėnų (Jeruzalės) projekto (žr. STI Šiaurės Atėnų pranašystė). Bet, kad tai įvyktų, reikia kad mūsų žmonės sutiktų ne tik paūkauti, kokia tai nuostabi idėja, bet ir pakrutinti dėl jos pirštą. Valia – taip pat dvasinio pasaulio reiškinys.
Aurimas Guoga 2009 06 15
