Kaip mums tapti sėkminga tauta

Iš Sekmingatauta.lt.

Kaip mums tapti sėkminga tauta

Aurimas Guoga 2010 04 13

Kiekvienas daro savo darbą. Politikai kažką daro, kad Lietuva gyventų geriau, gyventojai triūsia, kad geriau gyventų jie patys ir jų šeimos. Sėkmingos tautos idėja ieško atsakymų, kaip mums tapti sėkminga tauta, ir kaip šia idėja užkrėsti kuo daugiau entuziastų.

Kiekvienas straipsnis, kurį čia skaitote – tai atsakymų paieška. Tačiau šiame straipsnyje susitelksime ties svarbiausiais dalykais. Paminėsime tuos kertinius akmenis, kuriuos išjudinę mes tikrai taptumėme sėkminga tauta.

Kiek man teko studijuoti judaizmą, ten nuolat pabrėžiama, kad žydai gerai gyvena tuomet, kai yra vieningi. Tora sako, kad blogį nugalėti lengva – tereikia, kad prieš jį patrauktų visi kaip vienas. Kai visuomenė tokią sąlygą išpildo, blogis pasitraukia be didesnių kliuvinių.

Aš ši įžvalga aktuali lietuviams? Prisiminkime Sąjūdžio laikus. Iki Sąjūdžio visi turėjo savų nuomonių ir pasvarstymų apie tai, kodėl ateityje Lietuva galėtų būti nesėkminga, o Sąjūdžiui įsibėgėjus kone visi kaip vienas stojo mūru už Lietuvos idėją. Kadangi buvo vienybė, palaikymas ir bendra kryptis – prašom, štai ką mes pasiekėme per trumpą laiką, ir su palyginti menkais nuostoliais.

Kai nepriklausomybę iškovojome, mūsų vienybė suiro taip pat greitai, kaip ir atsirado. Žmonės nustojo apsikabinėti nepažįstamuosius, liovėsi kartu su jais dainuoti. Vienybę pakeitė savanaudiškumas ir abejingumas. Visi metėsi į savo daržą, ėmėsi euro remontų už šarvuotų durų. Visi turi labiau nei tvirtas atskiras nuomones apie tai, kodėl Lietuva negali būti sėkminga. Jokio susitelkimo – jokios pažangos. O kadangi nėra pažangos – visi dar labiau tolsta vieni nuo kitų. Labiau tolstame – mus vis labiau prispaudžia bėdos, vis mažiau išmanome, ko griebtis.

Taigi atstatyti Lietuvą galime, ir galime tai padaryti gana greitai, jei įvykdysime svarbiausią sąlygą – atkursime žmonių vienybę. Kai visuomenė vieninga, darbus už žmones atlikinėja D-vas. Tai aiškiai matėme Sąjūdžio metu: į mus važiavo tankai, tačiau jie nepraėjo, nes mes visi sutartinai dainavome. Ir apskritai, kaip ir kodėl Kruvinoji imperija atleido letenas ir mus paleido – tai taip ir lieka nepaaiškinama mįslė.

Taigi vienintelė mūsų tikroji problema – kaip atkurti tautos vienybę. O tautos vienybę atkurti taip pat nėra taip jau sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tam visa tauta turi įvaldyti kalbėjimo dėsnius (žr. lashon hara). Pagiežą, neapykantą, susiskaldymą ir priešiškumą sėja netinkamai naudojama kalba.

Kalba – tai įrankis, labiau nei kas kita išskiriantis mus iš gyvūnų. Chofetz Chaimas, įžymus litvakas, Vilniaus Gaono pasekėjas, teigia, kad kalba yra nepaprasto galingumo dvasinis įrankis. Kalba gali sukurti naujus gražiausius pasaulius, kalba gali juos sugriauti. Žmonės susijungia per kalbą, per kalbą įsimyli, per kalbą žmonės susipriešina, sugriauna vienas kitą iš vidaus. Todėl visuomenė, kurioje nežabotai pažeidinėjami kalbos dėsniai, kur apkalbos, šmeižtas, panieka netrukdomai sklinda, negali būti vieninga. Visos mūsų bėdos iš esmės kyla iš to, kad ne pagal paskirtį naudojame kalbą. Ji skirta sujungti žmones, o mes ją naudojame susipriešinimui.

Mūsų lemiama klaida iškovojus nepriklausomybę – leidome sau nevaržomai šmeižti, tyčiotis, niekinti savo lyderius ir tautiečius. Kalbos dėsnių prasme tai reiškia, kad daugybė žmonių pradėjo užsiiminėti masine dvasine destrukcija. Susipažinus su kalbos dėsniais atsiskleidžia, kad tos nuodėmės žala netgi dar didesnė nei ta, kurią sukeltų nuolat ant mūsų žemės krintančios bombos. Šiuo atveju visi kas netingi mėtė galingas bombas į mūsų dvasinį rezervuarą.

Šio straipsnio tikslas nėra atskleisti pačius kalbos dėsnius, tad apsiribosiu nuorodomis, kur jūs galėtume įgyti reikiamų žinių. Po straipsnio jūs rasite dvi nuorodas. Viena iš mano knygos, suteiks jums žinių minimumą. Primygtinai rekomenduoju perskaityti ir visą knygą, skirtą kalbos dėsniams, kuriame sužinosite viską, ką reikia žinoti šia viską lemiančia tema.

Na, o mums dar liko svarbus klausimas – gal aš ir galiu įsisavinti kalbos dėsnius ir jų laikytis, tačiau kaip padaryti, kad jų laikytųsi visi? Atsakymas ir vėl gali būti labai paprastas, jei tik visko patys sau nekomplikuosite. Kai pradėjau propaguoti Sėkmingos tautos idėją, pasiūliau atsiriboti nuo nepatriotiškai nusiteikusių žmonių nuomonės. Pereiti į kitą stovyklą – būti patriotu, rūpintis Lietuva, stabdyti ir tramdyti pagiežautojus. Ypač atkreipiau dėmesį į tai, kad kai neapginame Nepriklausomybės kovų lyderio reputacijos, tai iš esmės neikiname patys save. Tolesnė raida tą kaip tik tiksliai ir patvirtino: iš pradžių kaip pasiutę šunys blevyzgojome ir staugėme ant V.Lansbergio, o po to ėmėme niekintis pačius save. Iš čia – begalinė Lietuvos savinieka, su kuria įžengėme į ekonominį sunkmetį.

Dar į ką noriu atkreipti jūsų dėmesį. Žmogus yra sutvertas veikti, stengtis ir aktyviai kurti gėrį. Kai jis to nedaro, leidžiasi į pasyvumą, stengiasi gauti neužtarnautą pasitenkinimą (persivalgymai, alkoholis, vagystės, ir tos pačios aplakbos). Kai žmogus pasyvus ir nieko gero nedaro – dėmesio – jam pradeda atrodyti, kad jis viską labai puikiai žino, viską išmano, ir apskritai yra pasaulio bamba. Jis vis labiau ima panašėti į Sergejų Jurevičių Beliakovą iš „Naša Raša“ [1] – sėdi apkiautęs ir burnoja, burnoja, burnoja...

Žmogus nėra geras, jei jis aktyviai nedaro gerų darbų. Tai mums labai aktuali nuostata – dauguma pas mus galvoja, kad pakanka tik nedaryti blogo, kad būtum geras. Ne nepakanka. Geras yra tik tas, kad yra blogas blogiui. Popiežius Ratzingeris savu laiku buvo geras pedofilams – štai į ką išvirto tas jo „gerumas“! Todėl, jei apie save galvojate, kad esate geras žmogus, ar norėtumėte tokiu būti, tam yra vienintelis kelias – daryti gerus darbus ir kenkti blogiui. Kai šia nuostata persiims visa tauta, pradės vykti stebuklai ir mes kone be pastangų įveiksime tokius iššūkius, kurių šiandien nedrįstame net judinti!

Nuorodos apie kalbos dėsnius: Aurimas Guoga, „Sėkmingos tautos idėja“, skyrius Dvasiniai kalbėjimo dėsniai [[2]]

Chofetz Chaim „A Lesson a Day“ (galima užsisakyti ir naujienlaiškio pavidalu: [3]

Paskaitas apie kalbos dėsnius Lietuvoje skaito Tomas Girdzijauskas [4]