Kaip susigaudyti šiuolaikinėje idėjų rinkoje
Iš Sekmingatauta.lt.
Kaip susigaudyti šiuolaikinėje idėjų rinkoje
Dėl ko vyksta šiuolaikiniai debatai? Pažvelkime į straipsnių ir repotražų šurmulį dvasiniu kampu. Kad padėčiau susigaudyti, nubraižiau lentelę. Mano matymu, šiuolaikinėje idėjų rinkoje dominuoja 4 idėjų šaltiniai, kuriuos supratus kur kas aiškiau suvoksime, dėl ko visi ginčijasi.
Pradėkime nuo viršutinio pasirinkimo – ar idėjų prigimtis yra idealistinė, ar materialistinė. Materialistai (kvadrato kairė) teigia, kad žmogus ir visa gamta yra ilgas savaiminis gamtos evoliucijos produktas. Be gamtos dėsnių nėra jokios aukštesnės jėgos, o visus gamtos reiškinius galime paaiškinti tuo, kad negyva materija pati save taip susidėliojo į vietas.
Jei laikomės šios pasaulėžiūros, tuomet žmogus yra pats sau šeiminkas, jis prieš nieko neatsako ir gyvena pats savo malonumui. Tačiau čia materialistų požiūris išsiskiria.
1 kvadratas – mokslo fundamentalistai – visą pasaulį stengiasi suprasti per mokslo pažangą. Jie tiki, kad visas problemas žmonijai padės įveikti mokslas. Jie yra tradicinės pasaulėžiūros, nes vis dar mano, kad reikalingi tokie dalykai kaip kolektyvinė atsakomybė, dorovė, kad žmogui naudingi tokie dvasiniai reiškiniai kaip gėda, atsakomybė ir pan. Šiuos reiškinius mokslininkai aiškina kaip gamtos evoliucijos rezultatą ir sako, kad jie turi likti, nes suteikia žmonių rasei evoliucinį pranašumą. Šį požiūrį laisvai galima vadinti iracionalia religija, nes mokslo fundamentalistai yra akli bet kokiai kritikai evoliucijos teorijai. Jie, kaip ir krikščionys 3-iame kvadrate, iracionaliai tiki savaimine evoliucija, nors tam nėra racionalaus pagrindimo (šio teiginio įrodymų galėtumėte gauti išklausę evoliucijos kritikų argumentus. Pateikiu anglišką nuorodą: http://magistrai.lt/ikelimas/files/7130155_Evolution_Rise_and_Fall.mp3 )
2 kvadratas – progresyvieji libertarai – tai reakcija į tai, kad mokslo – technikos revoliucija neišsprendžia žmonijos dvasinių bėdų. Šis kvadratas mato, kad kuo toliau, tuo dvasinė žmonių būklė tik blogėja, ir dėl to žengia žingsniu toliau materialistinės sampratos pusėn. Jie užsipuola tai, su kuo konformistiškai susitaikė mokslo fundamentalistai – viešosios moralės normas. Jas būtina racionalizuoti, kad jos netrukdytų visuomenės evoliucinei pažangai. Kiekvienas tegu pats sprendžia, kiek jam reikia tos kolektyvinės atsakomybės, dorovės ar gėdos jausmo. Kadangi žmogus pats sau šeimininkas, o jokios pomirtinės žmogaus gyvenimo prasmės nėra, tuomet žmogus turi nugyventi gyvenimą patirdamas kuo daugiau malonumų. Ši kryptis racionalesnė, logiškesnė nei mokslo fundamentalistų. Jei moralė yra atsitiktinės evoliucijos padarinys, tai žmogus turi teisę ją modernizuoti pagal savo poreikius. Taip tikimasi pažangos protrūkio ir galutinio žingsnio į visuotinę gerovę. Prasideda kova dėl kraštutinių individo teisių (feminizmas, gėjų emancipacija, visų ir visur lyginimas), net jei jos pamina likusių visuomenės narių teises, kurie nori laikytis tradicinės moralės sampratos. Tolerancija rodo išsigimusį veidą - kas ne su mumis, tas netoleruotinas.
Dabar pereiname į kitą kvadrato pusę. Ši teigia, kad negali taip būti, kad be sąmoningo įsikišimo negyva materija verstų gyvąja. Jie pabrėžia, kad evoliucijos teorija neįrodyta, nerasta nei vienos fosilijos, kurią būtų galima vadinti tarpine, pereinančia iš vienos rūšies į kitą. Jei rūšys ir evoliucionuoja, tai vyksta be racionalaus mokslinio paaiškinimo (t.y. per stebuklą), todėl tenka pripažinti, kad pasaulį sukūrė, o galbūt ir dabar valdo, nemateriali sąmonė.Žmogaus išminties ir gerovės šaltinis - jo kūrėjo valios pažinimas ir laikymasis.
3 kvadratas – krikščionys, musulmonai, neopagonys. Pasulėžiūros pagrindas - troškimas tikėti tuo, kuo tiki. Tai besilaikantys tradicinio dvasingumo, tikintys, kad visos visuomenės bėdos – iš nepaklusnumo dvasinei tradicijai. Šie garbina dvasinį tikėjimą, jis savaime yra vertybė (Kas į mane tiki, bus išganytas). Nekreipia dėmesio į faktus, prieštaraujančius tikėjimo dogmoms, visa tai vadina klastotėmis ir šėtono gundymais. Taigi jų dvasingumas iracionalus, o šį iracionalumą griežtai ir puola progresyvieji libertarai. Nuostata, kad gėrio ir blogio savokos reliatyvios, nekvestijonuojamos neopagonių ir "progresyviųjų", tačiau yra jų ideologijų Achilo kulnas. Iš tiesų nesunku įrodyti, kad tiesa yra universali kategorija. Na, o krikščionių ar musulmonų dogmų Achilo kulnas, žinoma, yra tai, kad dalis jų šventomis laikomų idėjų gyvenime niekaip neveikia. Tas dogmų nepasiteisinimas, o tuo pačiu ir savęs prievartavimas vis tiek jomis vadovautis sukuria neurozes tikinčiųjų tarpe, skatina dviveidystę arba erezijas.
4 kvadratas – judėjai, budistai. Viena tiesa egzistuoja, nes egzistuoja vienas Kūrėjas. Jei vienos tiesos nėra, tuomet negali būti takoskyros tarp gėrio ir blogio. Tačiau univeralios tiesos reikia intelektualiai ieškoti, o ne tikėti iš tradicijos. Dvasingumo reikia mokytis kaip ir bet kokios kitos disciplinos. Ką išmokai, dera praktikuoti ir paversti įgūdžiais. Žmonės tiki evoliucijos religija tik dėl to, kad nenori paklusti Kūrėjui, siekia patys nustatinėti tiesos ir moralės normas. Jei yra pasaulio kūrėjas, tai mūsų išminties ir gerovės sąlyga yra laikytis jo nustatytos tvarkos. Tuo pačiu atmeta ir krikščioniškąjį iracionalumą, kad privalai aklai tikėti tuo, kas parašyta šventuose raštuose, kuo tiki aplinka. Jokios prievartos dvasiniame gyvenime. Visas pasaulio pažinimas turi būti griežtai logiškai pagrįstas, savo įsitikinimams reikia ieškoti racionalių, įrodomų argumentų. Į dvasingumą žvelgiama panašiai, kaip mokslininkai tyrinėdami gamtos objektus – tikėti galima tik tuo, kuo gali pats įsitikinti.
