Krikščionybė ir Judaizmas
Iš Sekmingatauta.lt.
Šis puslapis patyrė daugkartinius mėgininimus pašalinti jo turinį. Todėl jo turinys papildymams ar pakeitimams nebeprieinamas.
Apie žydus prikurta daugybė mitų. Jų dažniausiai nekenčia dėl to, kad labai nekenčia pačio žodžio „žydas“. Todėl mes, daugiau kaip 200 metų pragyvenę šalia jų apie juos žinome apmaudžiai nedaug. Tikrai ne visi žino, kad Vilnius buvo laikomas svarbiausiu judaizmo miestu Europoje. [1] Kol mes užsiiminėjame antisemitizmu, jie ir toliau dominuoja verslo, meno, mokslinių tyrimų srityse. Iš visų Nobelio premijos lauretų – 22 proc. žydų. Iš Lietuvos kilę žydai [2] – Izraelio, o neretai ir kitų išsivysčiusių šalių elitas. Jie nepaprastai gerbiami, iš jų nuolankiai mokosi. Lietuvoje pradėtos 2 iš 3 šiuo metu vyraujančių judaizmo krypčių [3] (panašiai kaip katalikybė, protestantizmas ir ortodoksija krikščionybėje).
Mano įsitikinimu, tik antisemitizmas mums neleido pastebėti, kad Lietuvoje 200 metų buvo kuriama elitinė filosofija ir kultūra. Nepatekome į traukinį, nes buvome tokie „protingi“ ir „viską žinantys“. Antisemitai amžinai lieka teisūs, bet su suplyšusiomis kelnėmis. Labai svarbu suprasti, kad antisemitizmas yra ne kas kita, kaip išmintingų žmonių fobija, raganų medžioklė, grubus būdas suversti kitiems kaltę už savo nesėkmes. Tad ženkime pirmą žingsnį ir vienu žvilgsniu palyginkime, kuo žydų tradicinė pasaulėžiūra skiriasi nuo mūsiškės.
| Krikščionybė | Judaizmas | |
| Svarbiausia yra | Tikėjimas, meilė. Tas, kas tiki, bus išganytas. Tas, kas myli, panašus į Kristų | Išmintis. Pasaulis sukurtas žmogui. Kad jis šia dovana tinkamai naudotųsi, privalo būti puikus šeimininkas |
| Meilė | Kertinė vertybė. Teisingų žmonių privilegija. Jei beatodairiškai myli, esi geras žmogus | Susijungimas su kitu žmogumi per jo vertybes. Tėvai mato vaikų blogąsias puses, tačiau jų jausmus nulemia tai, kad pirmiausiai vaike mato teigiamo ir gražaus |
| Rojus | Tiems, kurie kankinasi ir vargsta šiame pasaulyje, bus atlyginta | Tavo gyvenimas čia yra gana tikslus atspindys to, kad tavęs laukia kitame pasaulyje |
| Skurdas | Išaukštinamas. Gyvenimas nepritekliuje taurus, už tai bus atlyginta kitame pasaulyje. Skurdžiui padėti – tai rodyti gerą širdį | Nelaimė, kuri nulemia kitas nelaimes. Turi suintensyvinti tarnystę, tuomet greičiau iš šios padėties išsivaduosi |
| Labdara | Kenčiantiems didžiausią nepriteklių | Tiems, kurie sukūrė daug gero, tačiau negavo tinkamo finansinio atlygio. Neužtarnauta labdara kenkia gavėjo charakteriui |
| Išmintis | Nelaikoma svaria. Palaiminti tie, kurie tiki | Kertinė vertybė. Be jos orus gyvenimas, Dievo pažinimas neįmanomas |
| Geras religijos pasekėjas visų pirmiausia tas, kuris | vaikšto į bažnyčią, kalba poterius | Laikosi šabo. Šabas yra būsimo gyvenimo atspindys |
| Antisemitizmas | Pateisinamas tuo, kad žydai nužudė Kristų, vadovaujamasi daugybe mitų | Reakcija į tai, kad žydai praktiškai įrodo savo vertybių pranašumą |
| Išsilavinimas | Vertinamas profesinis. | Mums verkiant reikia instrukcijų apie patį gyvenimą |
| Konkurencija | Antikrikščioniška sąvoka, tačiau persmelkusi visą šią. civilizaciją | Judaistinė vertybė, būtinai turi būti atsverta labdaros tradicija |
| Artimo meilė | Didžiausia siekiamybė. Tačiau realybėje visuomenė labai individualizuota | Judaizmo pasekėjas privalo mylėti ir remti kitą pasekėją. Realybė. |
| Įtaka vienas kitam | Nuolat periminėja judaizmo vertybes. Žmogaus teisų, orumo, humanizmo sampratos. Padėjo įsisavinti pinigų galią, švietimo reikšmę | Antisemitizmas sutelkė, išgrynino judaistines vertybes ir taip joms pasitarnavo |
| Laiko patikrintas rezultatas | Davatkiškumas. Visuomenėje socialinė atskirtis, susvetimėjimas, paplitę žalingi įpročiai | Didžiulis intelektinis pranašumas, kompetencija visose gyvenimo srityse. Visi aprūpinti. Išorinių pavydas ir neapykanta |



