Naujas tinklinės rinkodaros pritaikymas
Iš Sekmingatauta.lt.
Paskutiniame žurnalo „Investuok“ numeryje radau straipsnį apie tinklinę rinkodarą. Šiame straipsnyje cituojami R.Kyosakis [1] ir D.Trampas, kad tinklinė rinkodara pagimdys daugybę naujų milijonierių, kad jie patys, jei turėtų pradėti viską iš naujo, imtųsi tinklinės rinkodaros. Taip pat cituojamas ir sėkmės mokytojas Algirdas Karalius [2], kad jis, nors ir būdamas turtingas žmogus, mielai tuo užsiima.
Na, dalį milijonierių pagimdys, dalį pražudys. Taip buvo su kiekviena verslo banga. Tačiau pirma pasigilinkime, kaip tapti milijonieriumi tinklinės rinkodaros pagalba. Turi nusipirkti kokių tai nelabai paplitusių prekių. Tarkime, brangių, Lietuvoje dar neplatintų maisto papildų. Tada turi užkrėsti idėja platinti šiuos papildus kuo didesnį žmonių skaičių. Šie turėtų skatinti pardavinėti ir pirkti tuos papildus kitus. O tu gauni savo dalį nuo apyvartos, kiek pardavė tavo į tinklą atvesti žmonės. Tarkime, jei atvedei 10 žmonių, kurie perka tuos papildus, patys vartoja ir pardavinėja kitiems, tai gausi kokius 10 – 15 proc. nuo tų dešimties žmonių nupirktų papildų apyvartos. Tačiau kas dar geriau, jei tie dešimt atsives dar po 3- 4 kiekvienas, tai gausi procentą nuo 30 – 40 žmonių apyvartos. Taip gali ir praturtėti.
Tačiau nuogąstauju, kad tinklinė rinkodara visuomenę labiau nuskurdins, nei praturtins. Tinklinė rinkodara taikosi į šventus žmonių saitus – į draugiškumą, bendruomeniškumą ir pan. Jei pradėtum prekiauti tais papildais, į ką pirmiausia kreiptumeisi? Aišku, kad į geriausius draugus Štai tavo geriausi draugai tapo tavo klientai, tavo pajamų šaltinis. Kaip manote gal ir nieko blogo. Esate ne tik draugai, bet jis dar ir tavo klientas.
O dabar įsivaizduokite, kad jūsų sutuoktinis yra ne tik jūsų sutuoktinis, bet ir klientas. Be viso kito, kad vienas kitą mylite ir kartu stumiatės per vargus, dar ir pasibizniautumėte. Kaip skamba tokia idėja? Nekaip? Tai štai, mūsų gyvenime yra trijų rūšių saitai – gyvenimo partneris (šeima), draugai ir klientai. Jei savo draugus, gimines verčiate savo klientais, tai labai rizikuojate, kad jie taps jums labiau klientai, nei giminės ir draugai. Jūs sugriausite gyvybinius saitus, pakeisdami juos mažiau svarbiais. Kitaip tariant, jūs parduosite gimines ir draugus. Jūsų giminės ir draugai nuo šiol kalbėsis su jumis taip, kaip kalbasi klientai: man reikia to ir to tiek ir tiek. Kada galėtum parūpinti? Neilgai trukus atsitokėsite, kad jie jau iš tiesų nebe giminės ir nebe draugai, o tik klientai...
Taigi matau didelį pavojų, kad ši tinklinė idėja ir toliau griaus bendruomenę. Valstybei jau esame svetimi, dabar tapsime svetimi ir draugams ir pažystamiems. Ar ne nuo to pradėjo aižėti mūsų ryšiai su valstybe, kad pradėjome į ją žiūrėti kaip į naudos sau maišą?
Tuo tarpu nesu kategoriškai nusistatęs prieš šią verslo rūšį. Tačiau norėčiau pasiūlyti savo modelį, kaip galėtume taikyti tinklinę rinkodarą ir galbūt gauti net dar didesnes pajamas. Gal jau pastebėjote, kad proveržis visuomet ateina iš šalies? Pavyzdžiui, kamuojiesi ties matematikos uždaviniu ir negali jo įveikti. Tada ateina nauja mintis – anksčiau tokios nebuvo – ir uždavinys pasiduoda. Ta mintis gali ateiti tau pačiam kaip nauja idėja, arba ją gali pakuždėti kažkas kitas. Tačiau bet kuriuo atveju proveržį mums garantuoja tik indėlis iš už ribų to, kuo iki tol vadovavomės.
Sėkmingos tautos idėja jau seniai kalba apie tai, kad dvasiniai saitai tarp žmonių, bendros idėjos, pilietiškumas yra kaip tas pagrindas, be kurio nepastatysi klestinčios visuomenės. Vadinasi, kiekvienas turėtume rūpintis ne tik savimi asmeniškai, bet ir bendruomene, visuomene, valstybe. Tada esame pilnavertis klestinčios visuomenės pilietis – kuriame gerovę, o ne tik ja naudojamės. O sukūrę tamprius pilietinius saitus paversti juos ir pinigais visada suspėsime. Juk ne šiaip sau paprastai perkame iš draugų arba iš tų, kurie mums anksčiau padėjo. Ekonomikos mokslas tik pašnairuoja į šį ekonominį reiškinį – atseit, tai ne ekonomikos mokslo dalykas. O be reikalo. Sukurdami dvasinius ryšius tarp žmonių mes iš karto pagyviname ir komerciją tarp jų.
Tad turiu jums geresnį pasiūlymą, kai panaudoti tinklinę rinkodarą. Panaudokime ją savo artimui šviesti, paskatinkime jį pradėti mokytis sėkmingam gyvenimui būtinų dalykų, tapti visaverčiu savo visuomenės nariu. Paskatinkime, kad šviesios idėjos pasiektų jų protus, kad jie pasikeistų, kad nebemirktų apatijoje, kad užsibrėžtų sau prasmingų tikslų ir kad apskritai taptų prasmės žmonėmis.
Va, kiekvienas kurkime tokį tinklą. Pasirūpinkime, kad dėl mūsų įtakos keleto kitų žmonių gyvenimas nušvistų šviesa ir prasme, kad jiems pradėtų rūpėti visuomenės bėdos, kad jie taptų visuomenės gyvybingumą palaikančia ląstele. Kai mums rūpės valstybė (tiek, kad dėl to sutiktumėme pakrutinti pirštą), kai galvosime ne vien kiekvienas apie save, o plačiau, kaip tai ir dera psichologiškai subalansuotai asmenybei, kai norėsime prisidėti prie socialinių bėdų sprendimo, tuomet ir ekonominis klestėjimas ateis.
Štai jūs, sakysime, įjungsite po savimi 3 – 4 žmones. Jei jūsų įjungti žmonės savo ruožtu dvasiškai atgaivins dar po 3 – 4 žmones, o šie dar po tiek pat ir t.t., tai mes gretai šviesėsime ir žvalėsime. Neapsigaukite – rūpindamiesi vien savimi laimės nerasite. Ji slypi sąlytyje su idealais. Tik idealais gyvenantis žmogus gali būti laimingas. Skleisdami savo idealus jūs iš karto tampate laimingas (kol tai darote), o tuo pačiu suteikiate laimės ir tiems, kurie jūsų idealais užsikrečia. Tinklinė rinkodara tam idealiai tinka. Valiuta šios sistemos dalyviui – tikras laimės, visavertiško gyvenimo pojūtis. Tai darydami jūs patirsite, jog iš tiesų gyvenate.
Aurimas Guoga. 2009 11 15
