Neatikimai Naujajame testamente
Iš Sekmingatauta.lt.
Rabinas Asher Meza pasakoja apie neatitikimus Naujajame testamente ir iškraipytas citatas iš senojo testamento: http://www.torahjudaism.org/?p=296
Evangelija pagal Matą prasideda Jėzaus geneologija. Nes Tanache (senajame testamente) sakoma, kad Mesijas bus iš jahudos (Yehudos?) genties, Dovydo – Saliamono palikuonių. Matas 1.11 į Kristaus geneologinį medį įveda asmenį, kuris angliškai vadinasi Jaconiah. Tanachas (Jeremijas 22:30) sako, kad šio asmens palikuonys yra prakeikti: niekas iš jo palikuonių neklestės.
Antra, tas Juozapo genealogijos aprašymas yra visai nereikalingas, nes Kristus gimė iš nekalto prasidėjimo. Tuomet jis negali priklausyti Jahudos giminei. Gentis nustatoma pagal vyrą (tautybė, kaip žinote, pagal moterį), šiuo atveju Kristus lieka be priklausomybės genčiai. Dar naujasis testamentas sako, kad Marija yra Elžbietos (Elisabeth) pusseserė, o Naujasis testamentas tvirtina, kad ji levitė. Taigi ir Marija turėjo būti iš levitų giminės.
Taigi krikščionys pradėjo keisti taisykles, išdėstytas švenčiausiuose žydų raštuose.
Matas 1.23 tvirtina, kad šventuose žydų raštuose yra pranašystė apie Jėzaus gimimą iš nekalto prasidėjimo. Jis duoda nuorodą į Isaiah (Izaijas) 7:14, kur sakoma, kad gims Mesijas, ir jo vardas bus Imanuelis. Pasirodo, kad hebrajiškai ten nesakoma, kad Imanuelis gims iš nekaltos moters. Tam toje kalboje yra atskiras žodis, šiuo atveju vartojamas žodis „mergelė“ (hebr. ha alma), o ne „nekalta mergelė“ (betula). Tačiau tais laikais kiekviena pagoniška religija pasakojo, kad jų dievai gimę iš nekaltų mergelių.
Matas tikriausiai nemokėjo hebrajų kalbos. Matas 2:9 pasakoja apie išminčius, kurie pamatė žvaigždes ir atėjo pasveikinti Mesijo. Tanache apie šią pranašystę kalba Jasher 8:1-4 (nekononinė knyga) : ir tą naktį gimė Abraomas, ir visi Terah'o (Abraomo tėvo) tarnai atėjo ir valgė, ir visi
Nimrod'o išmintingi vyrai, ir jie valgė ir gėrė Teraho namuose, ir džiūgavo su juo tą naktį. Ir kai visi išminčiai išėjo iš Teraho namų ir pažvelgė į dangų, kad pamatytų žvaigždes, jie pamatė vieną labai didelę žvaigždę, pasirodžiusią rytuose ir bėgančią per dangų, ir ta žvaigždė prarijo keturias žvaigždes iš visų keturių dangaus pusių. Ir visi išminčiai ir karalius suprato, kad tai reikšminga ir svarbu. Ir Terahas paėmė savo sūnų Abraomą ir su motina ir aukle, slapčia paslėpė jį uoloje, ir kas mėnesį atnešdavo reikmenų“. Taigi Jėzaus gimimo istorija – tai Abraomo gimimo istorijos plagiatas (papildytas egiptiečių ir pan. mitais).
Matas 2: 23 sako: ir jis nukeliavo ir gyveno Nazarete. Taip išsipildė pranašystė: ir jis bus vadinamas nazariečiu“. Tokios pranašystės Tanache nėra ir niekad nebuvo. Tačiau nazariečio pavadinimas gali būti painiojamas arba siejamas su nazir (ypatingo šventumo žmogus pagal Talmudą ir Shulhan Aruh ) ir net notzri (krikščionis)
Matas 2: 12-14 : ir išgirdęs perspėjimą neiti atgal pas Herodą, jei grįžo į savo kraštą kitu keliu. Bekeliaujant D-vo angelas pasirodė Juozapui sapne. Šis tarė: kelkis, imk savo motiną ir bėk į Egiptą. Būk ten kol tau pasakysiu, nes Herodas visur ieškos tavo vaiko, kad jį nužudytų . Taigi jis su mama ir vaiku patraukė į Egiptą, kur pasiliko iki Herodo mirties. Ir taip išsipildė, ką D-vas perdavė per pranašą: iš Egipto Aš pakviečiau savo sūnų“. Tuo tarpu „pranašystė“ originale atrodo taip: Hosea 11: Kai Izraelis buvo dar vaikas, aš jį mylėjau ir iš Egipto jį pasikviečiau“.
Jei Juozapas, Marija ir Jėzus turėjo bėgti nuo Herodo persekiojimų, neaišku kodėl Jonas krikštytojas, kuriam taip pat buvo mažiau kaip dveji (Matas, 2:13), niekur nebėgo ir išgyveno.
Krikščionys į judaizmą pamėgino atnešti pirminės nuodėmės sąvoką. Jie pradėjo teigti žydams, kad šie keliaus į pragarą, jei nors truputį kur nors nusidės. Tik per Jėzų gali būti jiems atleistos jų nuodėmės. Tačiau judaizmas moko, kad padarius nuodėmę pakanka tik atgailos. Jei atgaila nuoširdi, žmogus daugiau nebekartoja klaidos, tuomet jam atleista jo nuodėmė. Krikščionys tuo tarpu sako, kad tokia atgaila negalioja, jei nepuolama verkšlenti prieš nužudyto Kristaus stabą.
Matas 21 kalba apie tai, kaip Jėzus įžengia į Jeruzalę ant asilo ir kumeliuko (ar asiliuko): 21:7 sako: ir jie atvedė jam asilą ir asiliuką, ir jis sėdo ant jų. Tanache tikrai sakoma, kad Mesijas atjos ant asilo, tačiau jis kalbėjo apie vieną gyvūną. O čia du. Kiti apaštalai mini, kad Jėzus atjojo tik ant vieno gyvūno.
Jonas 7:38 sako: „kas tiki manimi, kaip sako Raštai, iš to tekės gyvybės vanduo“. Nieko panašaus raštuose nėra, nes Judaizmui tai absoliučiai svetima savoka. Tai persų dievas Mitra buvo tas, į kurį reikėjo tikėti, kad gautum gyvenimą. Ten taip pat sutinkama istorija apie paskutinę vakarienę. Jų dievas Mitra mirė už žmonijos nuodėmes, prisikėlė iš numirusiųjų. Tikintieji į Mitrą apdovanoti amžinu gyvenimu. O tie, kurie netikės, nepažins išgelbėjimo.
Apaštalų darbauose Simonas pasakoja, kaip Josifas išsiuntė savo tėvą Jakovą (Jokūbą) ir visą šeimą į Egiptą, iš viso 75 žmones. Tuo tarpu pradžios knyga 46: 26 kalba apie 70 žmonių. Išėjimo knyga (Exodus) 1: 5 sako, kad Jakovo šeimoje iš viso buvo 70 palikuonių. Tas pats ir Skaičių knygoje 2:22, kalbama apie 70 žmonių, kurie ėjo į Egiptą.
Toroje žydams liepiama tokius pranašus, kurie ateina ir mėgina savo dieviškumą įrodinėti stebuklais, kurie liepia pateisti nors raidę Toroje, tučtuojau nugalabyti. Ankstyvieji krikščionys gerbė šią nuostatą: Matas 24:23 sako, kad Kristus taip pat liepia netikėti tais, kurie vadins save Kristumi ir tai įrodinės stebuklais. Taigi, stebuklais netikėti. Tačiau pas Luką, 7 skyriuje, 7: 20 – 23 aiškinama, kad Kristus duoda ženklą apie savo dieviškumą gydydamas akluosius ir pan.
Matas 5: 43 – 44 sako, kad jus anksčiau mokė nekęsti savo priešų, o jis moko juos mylėti ir už juos melstis. Reikalas tas, kad nei Tora, nei Tanachas niekuomet priešų nekęsti nemokė.
Matas 27: 5 – 10 pasakoja apie tai, kaip žydų dvasininkai nepaėmė atgal pasikorusio Judo pinigų, bet už juos nupirko iš puodų dirbėjo lauką, kad ten laidotų užsieniečius. Tas laukas iki šios dienos vadinamas Kraujo lauku. Taip išsipildė Jeremijo pranašystė: „Jie paėmė 30 sidabrinių, išleido juos nupirkti puodininko lauką, kaip D-vas prisakęs“. Pas Jeremiją nieko panašaus nėra. Panašus pasakojimas yra pas Zachariją 11: 12 – 13, kur pasakojama, kad jam kažkas sumokėjo 30 sidabrinių, tačiau tai buvo per maža suma, ir D-vas prisakė jam įmesti pinigus į puodą.
Jonas 2: 12 – 17 pasakoja, kaip Jėzus varto stalus ir gena turgų iš šventyklos. Jo pasekėjai prisiminė, kad buvo parašyta „užsidegimas dėl Tėvo namų mane apėmė“. Šie žodžiai randami psalmėse, 69: 5 – 9. ten originale kalbama apie visišką nusidėjėlį, o čia pritaikyta pačiam Jėzui.
Galiausiai, kaip jau minėta, pačioje Toroje žydams kuo griežčiausiai prisakyta atmesti kiekvieną, kuris norės pakeisti bent vieną raidę Toroje. Jėzus sakė, kad jis neatėjo atšaukti nei vienos micvos, tačiau krikščionybė atšaukė beveik visas.
Apaštalų darbai 1:18 pasakoja, kad Judas pirko Kraujo lauką; Matas 27:7 pasakoja, kad vyr. šventikas jį pirko.
Matas 27: 5 pasakoja, kad Judas pasikorė; Apaštalų darbai 1: 18 pasakoja, kad jis parkrito lauke, ir iš jo pasipylė viduriai. Šie šaltiniai skirtingai traktuoja ir kraujo lauko kilmės atsiradimą, priklausomai nuo savo versijos apie Judo mirtį. Tačiau pagal Paulių, nė viena iš šių versijų neteisinga: po mirties Jėzus pasirodė visiems dvylikai apaštalų. 1 Korintiečiams 5 skyriuje 3-5 pasakoja, kad po mirties Kristus pasirodė Petrui 12 apaštalų.
Matas 19:28 pasakoja, kad danguje yra 12 sostų, kas atitinka 12 Izraelio genčių.
Koks buvo Barabo nusikaltimas? Morkus 8:17 ir Lukas 23:19 teigia, kad Barabas buvo kaltas dėl insureccection (įtariu, kad tai maištas) ir žudymo. Jonas 8: 40 sako, kad Barabas buvo vagis.
Kur Jėzus buvo nuvestas kai jį suėmė: Morkus (26:57), Lukas (22:54) ir Matas sako, kad iš karto pas vyr. šventiką. Jonas 18:13 teigia, kad Jėzų pirmiausia nuvedė pas vyr. šventiko įtėvį, tik po to pas vyr. šventiką.
Lukas 24: 31 teigia, kad Jėzus tą pačią dieną įžengė į Dangų, kaip ir prisikėlė, kad tai įvyko Beatliejuje. Apaštalų darbai 1: 9 -12 sako, kad tai įvyko Alyvų kalne 40 dienų po prisikėlimo.
Romiečiai 9 :13 sako: Jakovą myliu, o Eisavo nekenčiu. Šito Toroje nėra.
Paulius pats sako, kad visi šventieji raštai įkvėpti D-vo, tad viskas juose teisinga iki paskutinės raidė. Jei taip, tuomet negalima nė raidelės nukrypti nuo senesnių raštų, ir jokie naujieji pakeisti jų negali.
Laiške Hebrajams (Žydams) 10: 5 Kristus sako: jūs atnešėte man kūną, tačiau aukos suteikti man nenorėjote. Tai iš Psalmių 40: 6, kur sakoma: netrokškite atnešti aukos, bet atverkite man savo ausis.
O čia desertas: apie tai, kad katalikų ir protestantų kunigai šuorais pereina į Judaizmą (angliškai): http://www.torahjudaism.org/?cat=6
PS Šį straipsnį kovo 12 dieną pašalietis mėgino pašalinti iš svetainės
Daugiau informacijos apie tai, kad Kristus neįvykdė jam kaip mesijui duotų uždavinių, skaitykite čia: [1]
