Prasmingas pomėgis
Iš Sekmingatauta.lt.
Aurimas Guoga
2010 06 16
Neseniai vienas NVO atstovas manęs paklausė: o kaip pasiekti, kad daugiau žmonių įsitrauktų į visuomeninę veiklą? Šis klausimas turbūt bus aktualus ir kai kuriems naujienlaiškio skaitytojams, tad pateiksiu atsakymą ir čia.
Manau, kad mums reikėtų susimąstyti dėl mūsų pomėgių kultūros. Kai žmogaus paklausi, kokie jo pomėgiai, jis pradeda vardinti, kokios kūno ar emocijų stimuliacijos jam patinka labiausiai. Vienas sako, kad mėgsta eiti į kalnus, kitas – važinėti riedlente, trečias sako, kad jam geriausia pavažinėti motociklu.
Toks pomėgio supratimas ateina iš graikų–romėnų dvasinės tradicijos, kuri sako, kad žmogaus gyvenimo prasmė – nugyventi gyvenimą kuo maloniau, kol gyvas prisirankioti kuo daugiau įmantresnių įspūdžių. Todėl mums ir siūlo vykti į kitą pasaulio pusę, rizikuoti gyvybe važinėjant kartingais, patirti įvairiausių kulinarinių, masažo ir dar galas žino kokių įspūdžių. Visus juos vienijantis bendravardiklis – turime tarnauti 4 kūno pojūčiams: lytėjimui, regai, klausai, uoslei.
Silpnoji šio požiūrio pusė yra ta, kad ir gyvūnams būdingi visi šie pojūčiai, ir jie taip pat mėgsta leisti savo „laisvalaikį“ tarnaudami šioms juslėms.
Tačiau tik žmogui yra būdinga prasmės juslė. Todėl tik vadovaudamiesi prasme mūsų elgesys iš esmės išsiskiria iš gyvūnų elgesio. Todėl ir žmogaus pomėgiai turėtų vadovautis prasme.
Kai manęs klausia, kokie mano pomėgiai, tikisi, aišku, kad atsakysiu kažką panašaus kaip pasiplaukioti, pasideginti, pasivažinėti, pasivaikščioti, ar nuvykti į tolimus rojaus kampelius. Tačiau mano didžiausias pomėgis yra dvasinis šalies atgimimas. Aš norėčiau, kad Lietuva pereitų prie pažangesnės dvasinės tradicijos. Savu laiku M. Liuteris davė milžinišką postūmį Europos civilizacijai pajudinęs dvasinius jos pagrindus. Aš manau, kad jis padarė tik pusę darbo. Štai toks, galima sakyti, mano svarbiausias hobis.
Dar man patinka klibinti oligarchinę visuomenės mąstyseną, kurios svarbiausia pasekmė – nebaudžiama biurokratija. Patinka diegti naujas idėjas, kad visuomenės mąstymas paverstų dabartinius valdančiuosius anachronizmu. Kai kas pasakys, kad tai jau praktiškai darbas, tačiau tai nėra mano pragyvenimo šaltinis. Vadinasi, hobis.
Štai dar vienas pavyzdys. Neseniai konsultavau organizacijos „Už sveiką Lietuvą“ atstovus. Ten sutikau pora jaunų vyrukų, kurie klibina mitybos vaikų darželiuose klausimą. Pabaigėme tuo, kad jie šią veiklą nutarė paversti savo pomėgiu. Nuo šiol malonus jų laisvalaikio užsiėmimas – siekti, kad vaikų darželiuose būtų įdiegta sveika mityba. Jie šia veikla mėgausis. Pažiūrėkite jų filmą [1]. Gal ir jūs norite taip mėgautis? Galiu jus suvesti.
Tai įdomu, jaudina, leidžia smagiai pabendrauti su daugybe įdomiausių žmonių. Dalyvavimas visuomeninėje veikloje – neįtikėtinai gilus ir jaudinantis patyrimas. O be to, jis iškelia jūs į visai kitos kokybės žmonių ratą. Su kuo sutapsi... Vadinasi, jūs tampate visai kitokiu žmogumi.
Pomėgiai, kuriuose įrašyta prasmė ir misija, nepalyginamai įdomesni ir vertingesni. Įprastiniai atsakymai: aš mėgstu pasiplaukioti, pasivaikščioti, skaniai pavalgyti, šalia tokio pomėgio kaip sveika darželinukų mityba atrodys menki ir juokingi. Tad tikra tiesa, kad apie žmogų daug galime sužinoti iš jo pomėgių. Hobis gali iš pagrindų pakeisti jūsų gyvenimą. Per jį sutiksite kitus žmones, susitapatinsite su visiškai kita aplinka. Na, o vėliau pomėgis gali virsti ir svajonių darbu. Prasmingas pomėgis ir būtų tas raktas į aukštesnės kokybės gyvenimą.
Jei visuomeninės organizacijos sugebės įtikinti Lietuvos gyventojus tokiu požiūriu į pomėgį, jos neatsigins nuo motyvuotų savanorių antplūdžio.
